Elgiasi kartų kartos, –
Tokį gavo palikimą,
Nors jau nebedega ant stalo
Lempa žibalinė,
Skaido kosminiai laivai,
Sėdime ir per ekraną
Matome draugus ir gimines,
O kitam krašte – karai,
Dar nesibaigiantys vaidai…
Tada suprantu Dantės
„Pragarą’’, „Skaistyklą’’,
„Rojus’’ – dar nepasiekiamas,
Dangus – aukštai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą