Senasis beržas
Niekada nebūna vienas
Prie jo priglusta
Vėl kita karta...
Jeigu berželiai,
Augantys pavieniui,
Nekalbina,
Suranda prie jo vietą
Šermukšnio, liepos atžala...
O jis, kiek daug patyręs,
Pasakoti dar ilgai galėtų,
Bet ar jauniems kas rūpi -
Praeitis labai toli, sena...
O ateitis vilioja -
Plazdena, kur svajonės bėga.
Kas prie širdies arčiausiai
Kiekvienam.
Nekaltinu jaunų, -
Taip buvo kažkada ir man.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą