Laukinė obelis

Laukinė obelis
Sukrovė žiedus
Net negalvodama,
Kas vaisius jos ragaus;
Jos niekas nesodino,
Pati tik žino savo vietą,
Kuri skirta gyvenimo-
Nuo žydinčio pavasario
Iki išmirkstančio šaknis rudens.
O žiemą net nepastebėsi-
Visi be lapų, be turtų gimę
Ir be mažyčių vaisių,
Kartais ir rūgščių...
Bet kas pažintų obelį bevaisę,
Jei nežydėtų, neaugintų obuolių?..
2009