Saulėtekio garsai

Atsiveria saulėtekis-
Nė vienoje simfonijos garsų
Didžiųjų muzikų oktavoje
Tokios galingos muzikos neišgirstu,
Kai po nakties tylos,
Vos vėjui dvelktelėjus,
Medžių lapai šlama
Ir kalbina pro šalį bėgančius
Mažyčius upelius...
Tik pažiūriu į srovę-dangų remia.
Viršūnės taip nugrimzdusios giliai,
Kad siekia net Dievų buveinę-
Ir karalystę Hado, į kur sueina
Protėvių minties garsai...
Dabar tikiu, ką rytas žada,
O saulė teka vis kasdien žemiau.
Po žemiškojo laiko
Jau nebebus fanfarų ir parado,
Bet pasipriešinsiu likimui,
Jei uždegti liepsnoja
Atminties laužai.
2009