Sukaktys

 

Kas buvo,

Jau nesugrąžinsi,

Kaip lapų,

Rudenį palaidotų,

Pavasarį norėjome prisipažinti

Prie linkstančių žilvičių

Ir baltų beržų,

Kas būdavo abiem gražu.

Bet pavėlavome – galvojome,

Bus laiko,

Ne vieną vasarą

Dar būsime kartu...

Išeina žmonės,

Kada to nenori,

Pasakę viską tuo metu,

O lieka viskas,

Kas jau buvo

Prie svyrančių žilvičių

Ir baltų beržų.