Maži vis žiūri
Mamai į akis, –
Jose – ir saulė,
Ir dangus,
Ir žemės paslaptis…
Senas dažnai pažiūri
Sau po kojomis, –
Žemės esmė gili,
Daug čia pėdų,
Būta ir pavojų,
Kai užsisvajojęs
Į duobę įkrenti…
Norėtum laiką
Nors metams atsukti,
Bet vaikuose save regi
Ir nustembi –
Kokie visi panašūs,
Viena šeima – maži
Ir dideli, seni…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą