Žiemos pradžia –
Tai pagiežinga boba, –
Pasninga ir baltai
Ant balto parašai,
Bet nutrina lietus,
Nupučia ir vėjas,
Kas netelpa ir mintyse
Labai dažnai...
Pranyksta pėdos,
Kur ne kur iššokę
Ledo grumulai,
Eini jau sumintu sniegu,
Paslysti ar užkliūvi,
Tada ir pajunti:
Apsigavai,
Dar – ne tikra žiema,
Šaltų naktų nebuvo
Ant upių plonas ledas,
Meldai stirkso,
Prisiminimų skiautės –
Baltos su juodais taškais...
Rašau ant plono stiklo,
Dugne žolynai mirksta,
Tarsi neužbaigti laiškai...
Ant ko dabar ir tu rašai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą