Jaunas tėvas, pasijuto blogai ir norėdamas vaikams ir žmonai gero sumanė ne testamentą rašyti, bet palikti jiems patiems rinktis: aukso žiedą, garbę ar darbu skintis kelią.
Vyriausias pasigedo tėvo ir anksti vedė – pasirinko aukso žiedą. Jaunas tėvas nebuvo įgudęs auginti savo sūnaus, bijojo jį nešioti, kad neužgautų, – toks mažytis ir pažeidžiamas atrodė vaikelis. Jauna motina buvo nepatenkinta ir išsiskyrė neišsiaiškinusi jausmų. Aukso žiedas neatneša laimės, jį reikia pačiam susirasti. Tėvu tampama iš meilės, žiūrint į savo tėvą, o anksti jo netekus nutrūksta ir pagrindinė aukso amžiaus grandinė.
Antras sūnus visada laikėsi garbės duoto žodžio, ilgokai ieškojo kelio, bet irgi trūko tėvo patarimų, paramos. Motina stengėsi, kiek galėdama, o tėvo atstoti negalėjo. Sukūrė ir antrasis šeimą, savo vaikus augina taip, kaip moka. Mano, kad ir be jo patarimų užaugs garbingi žmonės, kaip ir jis užaugo. Augini ir nežinai, ko jiems trūksta, jei grandinėlė jau anksčiau yra sutraukyta, nes vaikai seka tėvų pėdomis – viskas įrašyta genuose.
Trečias sūnus anksti pats sukosi, kaip sugebėjo: dirbo, kad jis pats ir šeima padoriai atrodytų. Darbas visko išmokė, bet ir liko skaudžios jo pasekmės – baimė, kad nebus duonos, sekiojo ir sekios visą likusį gyvenimą. Savo vaikams norės sukurti vaikystės aukso amžių, seka kiekvieną žingsnį manydamas apsaugosiąs nuo savo didžiosios netekties – tėvo žodžio, jo palaiminimo.
Žemėje yra sėklos, žemė jas išaugina, žemė ir paslepia…
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą