Rytojus

 

Ilgiausiomis naktimis,

Per pačią pilnatį,

Visada nesimiega:

Žiūri pro langą,

Kaip žvaigždelės bėga,

Pranyksta, susitinka

Ir vėl – atskirtis,

O mano gatvėje

Didžiuojasi savo vaikais

Net rojaus obelis,

Laiko iki pavasario,

Kol patys pasirinks,

Kada jiems krist…

Tėvai padovanojo

Žemėj rojų,

Vaikai savo vaikams –

Rytojų.