Vakarai ilgesni,
Kai sėdi vienišas už stalo,
Skaitai knygas –
Kitų vartai gyvenimus,
Klausaisi muzikos,
Kurią kažkas sukūrė,
Prisimeni laikus,
Kai susibėgdavom jauni
Į būrį…
Šerkšnoti vakarai
Rytais raudoniu svyla,
Ištirpsta ir pradingsta,
Kaip viskas šiam gyvenime,
Atodrėkyje lašais byra…
Peši pamatęs pirmą šerkšną
Nuo smilkinio,
Nebekreipi – visa galva nubalo,
Ir sėdi lig vidurnakčio,
O šaltis daro savo...
Toks vienišas ir baltas,
Rymai ligi ryto
Prie tuštėjančio stalo,
Kol išgaruoja mintys,
Virsta baltu baltu,
Šaltu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą