Užuojauta

Klasės draugei Valei Tutkuvienei mirus.

Anykščių J. Biliūno mokytojos

Valės Tutkuvienės artimiesiems ir pažįstamiems

Užuojautas parašome dažniau,

Nei to norėtume –

Pažįstamiems, klasės draugams,

Vis per anksti išėjusiems.

Liga, kančia – tokia dalia vienokia,

Kada išeina amžinai,

Tik atsisveikinant apverkti mokame.

Ant kapo gėlės, ašara, malda

Ir artimųjų pažadai,

Kad prisimins dažnai,

Kelius, kuriais praėjo,

Kiti net ir jaunystės juoką.

Kaip saulė gręžiasi į vakarą,

Taip seka laikas iš paskos,

Gyvybės upėje suklumpama,

Nes taip nuo Dievo duota,
Nors ir labai to nenorėjome.