Naktinės užuolaidos

Kai lyja, saulės nematau,

Per maža šilumos,

Sustingsta lupose ir žodis,

Pasislepia jausmai

Netgi raukšlėj užuolaidos

Rūku kažką užrašęs...

Neperskaitau, tiktai žinau,

Kad ten – tik sapnas,

Seni prisiminimai grįžta,

Kaip slogus miražas.

Sugniaužiu rankas į kumščius,

Nes reikia lietų,

Darganas iškęsti.

Gal nesislėps ryt saulė,

Iš po debesies nusišypsos,

Apšvies ir dienos lūkesčius, –

Visas gyvenimas – pro stiklo akinius,

Juos keičia laikas,

Naktinėse užuolaidose pasislėpęs...