Kerta,
oi, kerta
Ne
tik rudenėjant,
Lieka
ražienos,
Gelia
ir bado
Širdį
ne vieną...
Nulinksta
medis,
Jaunas
nuo vėjo,
Priglusta
nuo šalčio
Smilgos
geltonos
Grūdams
išbyrėjus.
Byra
pavasarį
Nuo
uosio sėklos,
Tūkstančiai
krenta,
Dygsta
tik vienetai.
Kas
neįleido į žemę daigo,
Tas
ir paliko
Netgi
be vaiko...
Toks
jau likimas,
Daugelis
sako,
Bet
geriau svetimu
Skausmu
gyventi,
Rinkti
kaip grūdus
Nuo
kitų tako...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą