Melagių
diena netikra,
Jei
nepamelavai iki pietų,
O
daugeliui ir nėra kam meluoti,
Pasiklausei
tik radijo,
Atgal
negali prasitarti,
Kad
mintyse – beribė tuštuma,
Nėra
kuo girtis.
Taip
metų metais gyveni,
Kur
tik eini, nešiesi raktą,
Bijaisi,
kad prieš tavo nosį
Durys
neužsitrenktų,
Kas
tave išleistų.
Ne,
nemeluoju tau šį kartą,
Tik
pasakoju, kaip apkarto,
Kai
rytas nebesiskiria nuo vakaro:
Tamsu
kambaryje,
Tamsu
už lango
Ir
tik dabar susimąstai,
Kas
sugalvojo tokią dieną,
Kada
ji džiuginanti tapo,
Kam
ji...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą