Kai lyja, galvą tik nuleidžiu,
Bet žiūriu į žemę,
Kuri lašus skaidrius sugers.
Lyg ašaras nuo veido vis nubrauksiu,
O po minutės skruostą vėl užlies...
Ir ne todėl, kad šiandien šalta-
Savo sode po obelimi slėpiuos,
Ji mano ką tik pasodinta,
Pavasarį galbūt žydės,
Bet obuolių nebus...
Jeigu užmegs, nors vieną
Sušildysiu savo delne,
Atnešiu Tau, kad prisimintum
Tą obelį...mane.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą