Ežerėliai

Tavo akys, vaikeli,
Kaip du gilūs kalnų ežerėliai;
Nepaslėpk už blakstienų
Kaip kelias- juodų.
Bėga žvilgsnis tolyn,
Kur dangaus tyras mėlis -
Vis prie saulės arčiau,
Prie dangaus mėlynųjų akių...
Neliūdėk niekada, o vaikeli,
Ne upelis iš sielos gelmių,
Tik išskris mažas mažas paukštelis -
Tavo laimė iš rankų šiltų.
Ir išliks amžinai ežerėliai,
Tarsi pėdos nuo kojų tavų...