Ruduo auksinis, klevo lapai krinta -
Viršūnėje jų nebėra daugiau,
O pažeme šešėliai slenka
Nuo apatinių-jų kaskart mažiau...
Dabar neatrenku, kuriais žavėjausi -
Čia jų tiek daug, visi kitokie -
Ne vienos spalvos...
Ir kaip atskirti, kurie krito tik nuo vėjo,
O kiti per audrą
Klevui nuo galvos...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą