Akmuo

Kada maža buvau,
Žaidžiau su akmenėliais,
Prie kelio į namus
Visus sudėjau.
Paaugusi iš jų sudėjau žodį,
Kurio dar niekam nesakiau,
Kvailai atrodė...
Jis išvedė mane
Į kelią platų:
Ėjau , akmenėlius barsčiau,
Prie jų paliko žodžiai,
Su kuriais namo grįžau-
Kvailai atrodė...
Barsčiau pakelėje mažuosius
Ir maniau-tai Dievo duota;
O vieną didelį pasilikau
Ir kelio pabaigoj padėsiu,
Kad visi matytų-sugrįžau,
Nes po kelionės pavargau
Ir nuėjau ilsėtis.
Kvailai atrodys...