Jau rytą ant žolės šalna,
O medžių lapai nenukritę,
Tik klevas plačialapis skuba...
O gal ir nori, kad kas rinktų juos,
Pasidabintų trobas,
Iki pavasario primintų,
Kaip jie šildėsi saulutės spinduliuos.
Ir aš einu, po kojomis taip šiugžda,
Parinksiu, parsinešiu,
Bet tiek daug, palikti gaila.
Atvesiu čia vaikaitį, gal pasivolios
Ir parsineš namo jis širdyje
Rudens dienų gaivumą.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą