Pasisekė pagauti vėjo gūsį
Ir į krūtinę jį pasiėmiau kaip savą,
Dabar galėsiu laužą vėl įpūsti,
Uždegti danguj saulę...
Ir žodį pasakyti, kurio taip laukiau,
Skubu, kad nepabėgtų vakare
Paskui saulutę-būtų šalta...
Dar pastovėsiu-vakaras arti,
Tave vardu pašauksiu,
Jeigu ateisi, su vandeniu ir duona
Pasitiksiu-visad lauksiu.
MYLIU.
2010 m. spalio 12 d., antradienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą