Neieškau paslapčių-Jos kaip sruvenanti gija
Visur mane sujungia...
Dangaus ir žemės
Nepasieksiu niekada gelmių,
Tiktai jaučiu, kaip laikas bunda,
Pavirsta lyg sutrešusiu medžiu.
Tada gal nevalingai
Glostau vaikui galvą,
Kad perduočiau su juo
Tolyn savo mintis, siekius...
Medžių viršūnėmis, matau-
Saulutė vakarop nueina...
Ar spėsiu pasibelst į jos namus?
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą