2009 m. sausio 1 d., ketvirtadienis

Žiemos dangus


Kokia skaidri dangaus mėlynė ,
Kai saulės spindulių nušviestas ,
Toks iki ašarų gilus, vaiskus -
Atsiveria širdies gėrio lobynas
Pro rūpesčių kasdienių dvigubus šarvus...
O pro šakų šešėlių baltas šerkšnas
Pro eglių spygliukus žalius ,
Boluoja sidabru nubertas
Aukštai aukštai melsvas dangus.
Atrodo,viską susižertum-
Būtum turtingas net visus metus ,
Bet vėjas kyla ir sniegelis šaltas
Nukrinta nepalikdamas žymių.

Komentarų nėra: