Ilgam sustingsta
Žiemos gėlės
Po baltu sniego pūkeliu,
Naujai pražysta,
Tarsi seka pasakėlę-
Iš vasaros atklydusią- girdžiu.
Ji pasakoja apie vėjo gūsį,
Atskridusį nuo vandenų,
Atnešusį rasos lašelį-
Gal ašarėlę iš liūdnų akių...
Kaip greitai temsta dienos-
Miršta grožis,
Raukšlelės kaupiasi
Taip greitai ant kaktos...
Jeigu nežvelgčiau į gėles,
Žiemą nublukusį jų grožį,
Manyčiau,kad jauna likau,
Tokia ir būsiu visados.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą