Kai nebeturim žodžių nuoširdžių,
Tai kalbam apie metų laiką,orą
Ir apsigaubiame pigiu melu,
Nors ir be žodžių žinome
Kitų mintis ir norus.
Dažnai prisidengiam nuoširdumu-
Pasiūlome kitam ,ko mums nereikia.
Apsitveriame savo širdis ir namus
Storiausia siena ir nejučiomis
Surenčiam aukštas tvoras,
Kad kas nepamatytų šiukšlių-
Naktimis, kad neužklystų koks nedoras.
Ir tampame šioj žemėj svetimi-
Kaskart atsimušam į sieną,
Kuri kasdien iškyla prieš akis,
Bet nuoširdumas kartais tampa naivumu,
Ir slepiamės tarsi nakties vilkai už jos,
Kad nesumindžiotų nors sielos.
2008
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą