Dangaus mėlynėje
Gandrai vaikus apsklando-
Taip palengva mankština jiems sparnus.
Gal rodo savo tėviškę ir bando,
Ar stiprūs ryšiai liks,kai jie paliks namus.
Ar kitąmet vėl čia sugrįžę
Statysis būstą virš gražių kalvų,
Tegu pažiūri ir pažįsta,
Te nepaklysta jie tarp medžių svetimų.
Žiūriu į jų prasmingą skrydį,
Pavydžiu jų rimties,ramybės ir sparnų...
Kaip pasikelti į dangaus aukštybes
Nuo kasdieninių rūpesčių menkų?
Bet būna dar sunkiau,kada tėvai-
Kaip vandenyno žuvys -nepažįsta,
Pražilusių svetur savo vaikų.
Taip norisi tada prašyt stiprybės
Padangėj sklandančių gandrų.
2008
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą