Bibliotekų metai

Biblioteka – tai mintys,

Paliktos ir vėl užgimusios,

Nes iš jų mokaisi,

Kada skaitai,

Jos neguli ilgai lentynose,

Bet vis keliauja po pasaulį,

Ieško bendraminčių...

Knyga – tai gyvas lobis,

Nučiupinėtos pirštų,

Nes bėga į namus,

Kur akys smalsios

Ir protas imlus.

Biblioteka – tai kalba žmonės,

Dalinasi savo jausmais,

Čia kuriasi didi tvirtovė,

Plečiamos lentynos

Ir kaupiasi labai ilgai.

Biblioteka – kūryba, –

Nuo jos prasideda keliai,

Kurie parodo kryptį,

Kokiu žingsniu ir pačiam eiti,

Nes čia – tiek daug žodynų,

O kalbos moko sugyventi

Ir draugauti su visais.

Trumposios žinutės

Žmonės tampa draugais,

Kai pomėgiai sutampa,

Traukia kelionės ar darbai,

Kada vienodai mato dangų,

Net tas pačias spalvas pasirenka

Ir gėlių puokštę dovanoja

Ar priima mielai.

Ir nesvarbu, tu tolimas,

Bet sielos artimos,

Suvirpa širdyje šilti jausmai,

Kada prisimeni ir myli

Net panašią bangą,

Ant kurios supasi laivai.

Žydra spalva papuošia dangų,

O po lietaus – vaivorykštė

Lašus sugeria nuo žemės,

Tada ir vakare klausaisi serenadų,

Naktį, mėnulio šviesoje,

Plaukiančią gulbę ežere matai.

Ryte atsibudęs pasiilgsti draugo

Ir laišką parašai

Ar imi telefoną ir skambini...

Suskubk tik atsakyti,

Nors mintimis ateik.

Tekanti giesmė

Kaip būtų gera,

Pasisemti bangą iš upelio,

Išlyginti kaip garbaną plaukų,

Ant jos parašius laišką

Paleisti pasroviui...

Nuneš tau mano džiaugsmą,

Kad ruduo gražus,

Koks šiltas paskutinis pliūpsnis

Iš paties dangaus...

Prie vieno žodžio – kitas,

Ir čia pat – giesmė,

Kurią girdėjau vasarą,

Žavėdama viliojo

Ją pasiimti su savim...

Ne visą ją išmokau,

Nes per trumpa akimirka,

Kada lakštutės prie upelio suokia,

Paskui nutyla,

Peni savo vaikus...

Jau vakaras, sutemo,

Bet teka, virva ten, toli,

Plona srove upelis

Ir neša garsą į marias,

Kol bangos jį pakels...

O gal praris?

Tada neperskaitysi laiško,

Sielos daina išdils...

Tabakas ir rožė

Ne visos gėlės gležnos,

Maloniai kvepia ir vilioja

Prie savęs vabzdžius,

Pasiūlo ir draugystę, –

Nektaras juk saldus.

O daugelis ir ginasi,

Kad nenuskintų per žydėjimą,

Kai džiaugiasi dangus.

Ilgai žiūriu į rožės žiedą,

Koks retas grožis

Ir kiek daug lapelių,

Kiekviename – lyg ilgas laiškas,

Kad gyvenimas gražus,

O laiko ją tik stiebas,

Su dar daugiau spyglių...

Čia gal yra tikras gyvenimas,

Nesaldintas, dygus?

Neskinkit net ir tokio

Per anksti.

Gyvenimiški anekdotai

Kartais diena – neužrašytas anekdotas,

Kai kitą dieną užmiršti,

Prisimeni po laiko,

Kad jos tą kartą neišbraukęs,

Nerasi rytdienos...

Tada kažkas per petį šnabžda:

„ Rašyk, dar kartą užrašyk.“

Gal piktos dvasios grįžta,

Kai angelas nesaugo,

Ką daryti?

Oi, lekia visos dienos, lyg pasiutusios,

O ir pagavęs,

Už uodegos jų nepririši,

Todėl ir neskubi

Ką nors daryti.

Nė vieno anekdoto neprisimenu,

Ką sakė man kiti,

Bet vis turiu savų...

Skaityk.

Nemigo naktis

Sako senoliai,

Kad šuo ir kariamas pripranta,

Tarsi patikrinta taisyklė,

Bet pats savęs juk nematai,

Manai, kad kreivas veidrodis,

O viršuje – dangus,

Toks mėlynas, skaistus,

Lyg apvali akis...

Nenori dar suprasti,

Kad yra šešėliai,

Kai pasitraukia debesys,

Vėl nušvinta saulė – šildo ne tik sąnarius,

Bet kažką giliai,

Ko nematysi savo veidrodyje,

Kurį susikuri netyčia,

O būtį atmeti dažnai...

Skaudi mintis – tai pasalūnas šuo,

Kuris nelojęs kanda,

Sliūkina uodegą pabrukęs,

Tarsi atsiprašydamas, jei savas, palaižys...

Sunku atleisti, betgi būtina,

Taip sako patirtis.

Žaizdą apriši, kad niekas nematytų,

Ir užgis...

Oi, kokios gražios mėnesienos,

Kokia šviesi naktis!

Sena buitis

Prakiuro dvigubi langai,

Naujų nebe įstengsiu įstatyti,

Supuvo vamzdžiai,

Kanalizacija užlieja gan dažnai...

Apie tokią buitį neprivalu kalbėti,

Bet dvokia ir neiškenčiau,

Atleisk...

Jaunimas randa naują būstą,

Mėgaujasi gyvenimu vaikai,

O senas seną tepažįsta ir prisipažįsta,

Kad nieko per gyvenimą

Geriau neužgyvenai.

Nespėjai eiti su laiku,

Nesupratai naujų taisyklių

Ir paskendai kaip srutų duobėje, –

Nei jų pakeisi, neužkiši,

Niekas nekaltas,

Kad atsilikai daug mylių,

Pavargai...

Pro langus pučia vėjas,

Visas oras – vienas tvaikas,

Aplink – seni namai...

Jei būtum paukštis, skristum,

Kur gražūs šilai.