Prisimenu nuo pat vaikystės
Matinos, mamytės,
Atidžiai žiūrinčias akis,
Prisimenu vis jas,
Kai savus jau vysčiau,
Lydėjo dvi žvaigždelės
Per visus metus…
Ieškau naujų dainų,
Paskirtų mamai,
Ir tenka nusivilti, –
Jos seniai rašytos,
Mokyklose dainuotos,
Reikia pakeisti vos kelis žodžius,
Naujai ir suskambėtų,
Jei kompozitoriai – poetai
Rašytų prisiminę iš vaikystės
Ir motinų žodžius…
Motina ir verkdama kalbėjo:
„ Mylėjau jus visus,
Lyg pievų žiedelius.’’
Tai kas, kad ir esi senyvas,
Paskirk jai, nors kelis,
Naujus ir savo, žodelius.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą