2010 m. rugsėjo 23 d., ketvirtadienis

Bėk, pelyte...

„Bėk, pelyte, vandenėlio“.
Nesijuoki?Bet tu jau nebe vaikas...
Kai susitikom eidami gyvenimo gatve,
Buvom žili, ilgai galvoti nėra laiko,
O juoktis taip norėjosi...Atrodė, dar jauna.
Juokiausi ir džiaugiausi tartum vaikas.
Sukibę rankom ėjome gatve,
Man rodėsi labai plati,
O tau šaligatvių reikėjo,
Ėjai, kur patogiau, aš iš paskos;
Vis taikiau viduriu, žiūrėdama po kojom...
„Greičiau!Va, sportiniu žingsniu
Ir to nemoki?!“
Ir nuėjai, o gatvė ta, akmenimis grįsta,
Taip atmušiau padus, net dabar širdį sopa.
Akligatvis. Už posūkio matau,
Kaip du karveliai sau poruojasi...
Gal atsigręši, nusijuoksim,
Juoksimės abu. Ir bėgu kaip pelytė,
Vandenėliu nešina...
Tik akmenėliai pinasi po kojom.
„Bėk, pelyte“...Nesijuoki?
Greičiau užgytų mano padų žaizdos.

Laimė

Tu nebijok,nepamiršau,
Švelnaus lyg pienės pūkas Tavo balso,
Nesižvalgyk aplinkui -
Mūsų niekas nebelaukia...
O dabartis-tik ši diena,
Kuri prabėga ir neužsibūna.
Po galva sukryžiuodami rankas
Žiūrėkime į dangaus mėlį
Ir nepasiklysim eidami net ir per liūną.
Tu nepamiršk tik tų dienų,
Kai mes braidėm po balas
Ieškodami skaidrių upelių,
Iš kurių geria ežerai -
Vandenį šiltą lyg garsą varpelių.
Švelnumo niekada per daug nebūna,
Jei rankos pinasi ir susiglaudžia.
Kakta priglusta prie kaktos
Ir žvaigždės, rodos, iš palaimos
Į krūtinę spiečiasi lyg dangus griūna...
Tik Tu šio jausmo nebijok-
Laimingas tas, kas šitai jaučia.

2010 m. rugsėjo 22 d., trečiadienis

Tenai aukštai

Žiūrėk tenai - aukštai aukštai
Medžių viršūnėmis kaip debesėliai neria.
Prie klevo štai prasiskiria balti žirgai,
Virš alksnių buriniai laivai praplaukia,
Už miškelio slepiasi.
Ir nuo beržo liemens lietaus putų purslai
Aukštyn vėl į žydrynę keliasi,
O iš paskos lyg slibinų liežuviai taip piktai
Vis iš paskos per pievas plakasi...
Taip keičiasi dangus tenai aukštai,
Tik mano širdyje mažai kas keičiasi.

Laukiu muzikos

Atsisuka beržai,
Kai saulė spinduliu pamoja.
Dabar ruduo,
Trumpi tie spinduliai,
Retai kada ji mus apdovanoja.
O kam patinka rūškani dangaus skliautai,
Nekyla akys ,nes aukštai
Net ir paukšteliai nelakioja.
O kiek tokių dienų ,kada purvu klampoju
Ir atsisukusi nebematau pėdų,
Ką atnešiau rytojui...
Čia kaltas ne ruduo,
Lietaus vienodi ore dryžiai,
Bet toli eiti jau nesiryžtu,
Nes pėdsakai labai nebetolygūs.
Kai širdyje ramu,
Galiu užpildyti gaivia melodija,
Net ir lietaus lašus
Paversti muzikos akordais...
Kol kas pagaunu tik ant skruostų
Krintančius lašus-be garso .

2010 m. rugsėjo 21 d., antradienis

Taip norisi...

Gražus ir saulėtas ruduo
Pro langą žiūri, eiti skatina,
O aš ir nejutau,
Kaip šįmet bėgo metai.
Jie buvo sunkūs lyg akmuo:
Vis prisimindavau ,
Kaip glosčiau
Tavo galvą ir pečius,
Kad atitolinčiau senatvę...
Oi, kokios ilgos dienos,
Nykios, naktys šaltos,
Kai nematau danguj žvaigždžių,
Mėnulio pilnaties net nesimato...
Ir niekam negaliu parodyti,
Iš kur saulutė teka.
O mintys vis iš praeities-
Kur vaikščiota, svajota.
Praeina metai mano amžiaus netekties-
Tik ateities tikslai neaiškūs.
Kaip norisi dar būti
Laiko sūkury,
Per kalnelius pavaikščioti.

2010 m. rugsėjo 20 d., pirmadienis

Ilgesys

Palieku nerimą ir skausmą-
Peržengiu šitą ribą
Kaip kokią sunkią ligą...
Tik ilgesį pasilieku,
Kad dar galėčiau klausti,
Dėl ko aš gyvenu...
Ilgiuosi visko:ir kalnų,
Ir upeliukų žaismo.
Ilgiuosi liepų prie beržų,
Ir gervių šauksmo...
Ilgiuosi paslaptingų vakarų,
Kada ateina svečias neprašytas.
Ateina ilgesys kartu,
Atsineša ir nerimą,
Kurį buvau palikusi.

2010 m. rugsėjo 19 d., sekmadienis

Viena kalbu

Kapt kapt klausau,kaip krinta
Lašai nuo seno beržo nepintų kasų.
O gal sula?Bet ne -dabar ruduo...
Kapt kapt viršūnėje genelis
Dar ieško kirminų
Ir krinta pūzras nuo stuobrio prie šaknų.
Kapt kapt lapai šiurena ,
Apdengia skruzdėlynus,urvelius pelių,
Darbuojasi ir kurmis čia po žemėm
Ir ieško besislapstančių sliekų.
Kapt kapt lijundra byra
Nuo stabarų plikų-žiema prie beržo atsiyrė
Ir krinta į pusnis ledokšniai atsiskyrę,
Sumirga mėnesienoje ant kauburių.
Kapt kapt svajonę , kuri niekada neišsipildo,
Paliksiu čia žiemoti-aš einu...
Kapt kapt smilkiniuose girdisi,
Kapt kapt širdy, ar tu dar ją girdi?
Galbūt pavasarį jinai pavirs į akmenėlį
Ir ridens upelis ,ištryškęs prie šaknų.
Kapt kapt daugiau neklausiu-juk viena kalbu...