2009 m. vasario 26 d., ketvirtadienis

Svetima viltis

Taip viskas viename kely
Iš karto susipynė...
Lyg lūžo medis nuo audros,
Nes neišlaikė įtampos
Širdis krūtinėj...
Ar dėl garbės,
Savo gyvenimą
Galėčiau paaukoti?
Būtų to per daug-
Ne mano ši viltis.
Kiek vienas apie kitą,
Nors būname drauge,
Ir nesužinom...
Svajonė svetima
Neatveria akių gelmės.
Jeigu dabar paklaustų kas,
Kodėl vaikaičių neauginam,
Nepasakyčiau-springtų žodis
Gal galų gerklės.
Ir lieka nepaaiškinta
Likimo raizgalynė-
Vis tiek jau neprikelsi praeities.
2009

Komentarų nėra: