Į vieną tašką mažą
Ir to užtenka-eiti,
Perlipti per slenkstį,
Bėgti pro duris,
Kad šiluma paliestų delnus,-
Jos ilgisi ištiestos rankos,
Plakanti širdis...
Kada labai šviesu
Ir oras nebevirpa,
Priglustu prie užuolaidų tamsių;
Tada matau-lyg prošvaistė
Mažytis spindulėlis mirga.
Gal mano jis?..
O jeigu ne, vis tiek sušildys
Blėstančius jausmus-
Prie jo skubu.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą