Nusiimu kepurę,Pirštines numaunu-
Einu prie stalo siela atvira.
Nereikia man alaus bokalo,
Kad atsirištų žodis...
Geriausia,kai lieki
Be palto-savo kaukės
Už artimųjų stalo,
Nekausto žvilgsnis,
Liejasi karšta kalba...
Dabar jau nieko nenustebinsi-
Visi rašyti moka
Ir pasakoti svetima kalba...
Bet artimiausias savas-
Be pozos pasakytas žodis
Kaip artima miškų kalba.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą