Paskaita - diskusija apie Japonijos saugumo politiką

Radau į vieną gabalą

Sulydytą metalą,

O viduje – skylė

Kuri nuo smūgio detonavo,

Bet krito juk ne vienas sviedinys...

Po jais – betonas,

Vienos nuolaužos ir kraujas –

Ne, ne žvėries,

Tik sužvėrėjusių žmonių,

Kurie paleido šūvį

Ramiai, taikos metu...

Užkliudė motiną ir vaiką,

Nieko nesirinko,

Kariaujama su keršto ugnimi;

Pasijutau, kad ir dabar esu

Mūsų pasaulio vaikas,

Būt pakirsta kasdien galiu...

Nauja epochos praraja,

Ką aš galiu prieš smurtą?

Tiktai nušluostau ašaras,

Kaip žuvusiųjų kraują,

Nuo savo veido

Ir kitų.

Medžiai ant akmenų

Medelis kreivas dygsta,

Kai slegia jį akmuo,

Aplenkęs jį ištįsta,

Šiek tiek sulinksta,

Bet tiesiasi į saulę

Nuo mažų dienų.

Kokios galybės reikia,

Kokių valios jėgų,

Kad pamatytų dangų,

Paliktų antspaudą akmenyje,

Kaip aš ir tu...

Mačiau ir medį,

Kuris tebelaiko

Pakėlęs akmenį ir ant šaknų;

Nekirsi medžio,

Kad suaugo jis su akmeniu...

Tegu.

Tūkstančiai šviesų

Rašytojas Kazys Saja

Ištirpsta žvakės nuo ugnies,

Kitos – nuo saulės,

Kada jos dega visą dieną

Pamiršdamos naktis,

Vienos gęsta nuo vėjo,

Ant kitų sniegas užkrenta,

Bet tirpdo šiluma,

Tarsi balta viltis –

Uždegti savo šviesą

Net vidury nakties...

Žvakė – prie žvakės,

Jų tūkstančiai, kaip žiburių

Kiekviename lange,

Ranka už rankos –

Laidas širdyje į šviesą

Su tavimi drauge...

Dangaus pasiuntiniai

Kol būni prie manęs,

Esi saugus, kaip vaikas,

Kuris pavalgęs, priglaustas

Prie motinos širdies,

Drauge kvėpuojame gimtinės orą

Ir svaigstame džiaugsme,

Kad krenta baltos snaigės

Ant rankų ir galvos...

Abu vienodi – balta balta,

Kaip mūsų širdyse,

Kiek eita, tiek užtenka,

Jei girdime tą patį laiką,

Skambutį dar šalia...

Klausyk, kaip gieda vieversiai

Ankstyvą rytą

Ir sveikina pavasario giesme,

Mes tik abu,

Ant savo stogo pasilipę,

Matysime žvaigždes...

Vasario snaigės

Kasmet kartojasi

Vasario pūgos,

Pavasaris taip skelbiasi

Apie save:

„Aš jau nebetoli tavęs.“

Noriu pagauti vieną snaigę,

Ilgai laikyti prie savęs...

Kas balta, tas gražu ir tyra,

Čia žemė ilsisi

Po balta skarele,

Mažieji paukščiai

Jau seniai išvykę

Ir derina svetur stygas,

Kad uždainuotų grįžę

Naujai, bet tas pačias

Melodijas gimtinės,

Atrastų laimės pasagą,

Ant lauko durų pakabintą,

Susuktų lizdą trobos viduje...

Laikau delne

Ir duonos riekę,

Kad lestų paukščiai

Mano daineles.

Šviesios gyvenimo spalvos

Nepaprastas kiekvienas

Mistinis pasaulis, –

Jį dažnai matome sapne

Bespalvį ir bekvapį,

Kaip kitame – tik vizijos supratime,

Todėl čia tamsios spalvos,

Kaip atskiras gyvenimas,

Kurio nematome,

Kai šviečia saulė akyse...

Laimingi žmonės,

Kurie ieško saulės,

Apšviečia ir kitus

Net savo kelyje,

Padovanoja savo spindulį

Ir piešia linijas ant fono balto,

Kad neužsibūtume juodam

Spalvų sraute...

Įžymios nepriklausomybės datos

Prof. Antanas Tyla

Daug buvo datų,

Kada kilo Lietuva,

Kai gynė savo laisvę

Kardu ir krūtine

Ir ašaromis laistė,

Tartum gėlę.

Viena istorija,

O kiek vardų,

Kiek didvyrių užaugo, –

Derlinga mūsų žemė

Gal nuo pačių kraujo...

Nusilpsta kiek ranka

Ir priešas jau kapoja:

Genėja gimines,

Namus atiminėja,

Praranda žmonės žemę,

O atmintis gilėja.

Užgrobia turtą,

Bet lieka dar kalba,

Kuri maldaknygėse, giesmėse,

Lietuvio dainos lūpose

Dar gyvos liko ir skambėjo.

Nelaisvės pančiai keitė grandines,

Kol šimtmečiai praėjo,

Bet vėl pakilome iš pelenų

Atkūrėme Pilėnus.

Grūmoja juodi debesys,

Šalčiausi iš Rytų,

Nes baltai ir prie jūrų

Už laisvę Lietuvos

Galvas padėjo;

Nepriklausomybė – ne tik dovana,

Bet atpildas kūrėjo.

Vasario 16 minėjimas Signatarų namuose