Visos rudens spalvos

Nuslūgo debesų griūtis
Ir vakarėjančio dangaus paviršiuje
Barbena tartum pirštai į duris
Lietaus lašai pakildami į viršų...
Rausvėja medžiai ir žolės kupstai-
Daugiau saulutės, ne lietučio prašo ,
Todėl ir gena vėjas įkypai
Tolyn už miško margindamas dangų
Laumės juostos raštais.
Skaičiuoju žemėje spalvas-
Klevai lyg vienas kitą lenkia.
Lyg susitarę rodo,kas katrą
Gražiau vaivorykštėje atspindės ,
Lietaus lašelių nuprausti
Vėl sužibės- net saulė aikčios.
Kai tokie žavūs vakarai,
Langai į sielą atviri-
Pro juos paleidžiu dainą vaikščiot ,
Visų rudens spalvų aprėpti negali...
Net savos mintys darosi neaiškios.
2008

Klausyk

Medžių viršūnės
Prieš saulutę dega ,
Berželių kasos
Spindi sidabru.
Žiūrėk-Eglutė stovi
Vaikučius čia atsivedus ,
Kad amžiams pasiliktų
Ir saugotų juos
Nuo gyvenimo grėsmių...
Dar žemė šiluma alsuoja ,
Klevai tarsi liepsnelės
Žaižaruoja pakrašty.
O!Tik tu neklausk ,
Ką šnabžda nuskubėdamas upelis ,
Stovėk ir su manim klausyk...
2008

Kelelis

Išblunka nuotraukos
Ir atmintis senelių ,
Pranyksta net kryželiai ,
Išvirsta medžiai iš šaknų ,
Žolė užėjo ant kelelio ,
Visai nepastebiu ,
Kada ji pakeitė stiebelį-
Kasmet žaliuoja
Tuo pačiu metu.
O eina kojos ,
Jeigu smėlis geltonuoja
Ir pravažiuoja ratai
Paraginami botagu .
Gal grįžta dar į trobą ,
Kur senas dainas niūniuoja
Močiutė prie ratelio ,
Vaikaičiai klauso
Pasakų iš atminties
Ir bijo slibinų...
Kur bėga pro medžius
Plonytis siūlas-kelias ,
O gal tos trobos
Stovi be langų?
2008

Tapytojas

Ruduo jau žalumą ištrynė
Ir teškia įvairių spalvų-
Šiam dailininkui net dangaus mėlynė
Pasiekiama nematomu ,
Gamtos- didžiuoju teptuku.
Eini per klonius gal užsisvajojęs ,
O medžiai seka iš paskos ,
Kai prie apleisto vienkiemio sustoji ,
Net išsižioji, žiūri -
Nėra takelio prie trobos...
Seniai neperžengtas ,
Pajuodęs slenkstis
Ir man reiks sukti atgalios.
Kieno daug metų čia gyventa-
Nepasakys tapytojas ruduo...
2008

Du draugai

Naujų spalvų ruduo pažėrė-
Geltonai ir raudonai puošiasi klevai ,
O pamiškės lyg burtų lazdele pamojus
Į dar žalius namų vartus atvėrė ,
Kur džiaugiasi tyla eglynai
Viršūnėse kankorėžius iškėlę ,
O kelio pakrašty sukluso du draugai.
Pro juos rūkai ir vėjas vis dažniau prabėga ,
Nuo šlabdribos nebeapsaugo
Karpytų lapų puošnūs apvadai ,
Susigūžė nuo šiaurės vėtros ,
Nors dar gerai prisimena,

Kad šildo netgi žiemos ,

Kada apkloja sniego patalais.
2008

Kirtimai

Už skynimo lemtingos juostos
Kirtimai juoduoja nuogų kelmų-
Dar neseni laikai,kai švaistės kirviai ,
Ir virto eglės,uosiai,liemenys klevų...
Beliko lyg užuolaida prie lango ,
Pro kur motušė sūnus apraudos.
Prabėgo metai keleri ir vėl žabangos-
Gandai apie pilis ir šiltą dangų
Vilioja svetimuos kraštuos.
O pro kirtimą veda vienas kelias-
Juo bėga ir sugrįžta atgalios ,
Bet ar surasi ąžuolą,berželį ,
Kurie ir be tavęs žaliuos...
2008

Draugai

Kiek medžių spiečiasi į vieną vietą-
Daug kepurėtų,su spygliais-piktų ,
Kiekvienas žino savo vietą ,
Jei glaudžiasi šalia ,
Išliks geru draugu...
Kada iš tolimų kraštų
Prie vieno stalo sėda ,
Gali sakyti-bus troboje smagu.
Kalbėsis apie patirtį,
Gal prisimins ,kaip pokštus krėtė ,
Ir nereikšmingi žodžiai
Nauja prasme skambės
Ir viskas bus svarbu...
O kas iš to,jei būsi vienas,
Aplinkui piktžolės keros ,
Ir niekas neužstos nuo vėjo ,
Kada likimas pagrūmos.
2008