Gyvenimo ataskaita

Per daugel metų

Šitiek pamatyta,

Žiūrėdamas į žemę supranti,

Kad panašiai pastato namą

Maža skruzdėlytė

Ir saulė šviečia ta pati...

Kai naktį prabundi,

Tos pačios mirksi žvaigždės,

Lietus už lango šnara,

Braukia ir nuvalo kelio dulkes,

Ryto aušra rausva,

Kaip ir saulėlydis...

Tos pačios gėlės pievose

Sudygsta nesodintos,

Beeidamas pakvepini

Ir nerimas užplūsta,

Kad vien to nepakanka,

Taip norisi vėl susitikti

Ir su tavimi,

Vaikams pažvelgti į akis

Ir pamatuoti, kiek užaugo,

Pabūti vienu du po dangumi...
Už viską susimoki savimi.