Besikeičiančios melodijos

Vaikystė – tai mamos daina,

Trumpa, su mažai žodžių,

Tiktai melodija lengva

Ir vis dainuojama visiems,

Per amžių dar nenusibodusi.

Jaunystė lekia taip pašėlusiai,

Kad keičiasi melodijos –

Tai vėjas ir sielos audra,

Su liepžiedžių kvapu

Ir Joninių laužų spragsėjimu.

Net nepajuntam, kaip ruduo

Nukrečia paskutinį obuolį,

Pasidabruoja langus ir šerkšnu

Užrašo muzikos natas

Ir primena, ką pamiršai,

Kurios seniai skambėjusios.

Žiema – tai šaltis,

Kada stingsta žodis

Ir lūpose melodijos...