Vaikeliai mano

Vaikeli mano, sakau nuoširdžiai,

Nes jis – tik vienas

Tarsi saulė,

Paglostau plaukučius, –

Jie - tokie švelnūs,

Lyg pavasarį išsprogęs

Karklo spurgas,

Kol pilnas medis meilės,

Kiek širdelių spurda...

Taip norisi palyginti su pienės pūkeliu,

Bet vėjas jį jau barsto po laukus...

Taip viskas laikina,

Ilgesnė kiek vaikystė,

Kol jie  – ant rankų ir nepasiklysta.

Vedu už rankos mažiukus,

Bet ar apsaugosiu juos

Nuo visų skriaudų...