2009 m. liepos 2 d., ketvirtadienis

Tėviškė

Apleistas sodas
Vakarais dejuoja,
Kai noksta obuoliukai
Netręšti, maži,
Užauga žolės iki stogo,
Langai seniai jau užkalti...
Be mūsų ten nubyra kriaušės,
Sodintos tėvo,
Ir užako šulinys.
Geriau, prasčiau,
Bet buvo ten ilgai gyventa
Ir ten užaugome,
Pasenome visi...
Kažko netenkama širdy,
Kai sodai ir sodybos nyksta,
Prisiminimai dyla,
Stringa ašara aky...
Nejaugi Mūsų tėviškė
Lyg namas tas be stogo?
Ir atmintis skurdi.
2009

Komentarų nėra: