![](https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhtMx1xPPV2HyWOFsuPaoap_j5wRNAZPnFaOzvnpjPJ-9YJgHNuysi3uxe__1cwo-Hdv3wJbmDfysE8Hk1cO3TDAA2hjWspMYexzmhywERITe6-J70H4oYrZp4WAllgdu5UWhH4ejYcSyP6/s200/DSCF1007.jpg)
Visai netyčia
Pailsėt prisėdau-
Paglosčiau kietą šoną,
Surandėjusį ir grubų,
Ir šiurkštų nuo visų skriaudų,
Kurios tiek metų
Į jo kietą širdį įsiėdė,
Kad virto akmeniu
Kasdieną po kaklu...
Sunkus įauga
Į žemelę juodą,
Mažytis virsta
Žvirgždo grumsteliu,
O dar smulkesnis
Smėly pasilieka-
Jį pusto į akis
Vėjas nuožmus...
Bet gera jausti
Jo alsavimą lyg amžinybę,
Laikyti delnuose
Gyvybę, jau išdilusią seniai,
Sugerti šios akimirkos didybę,
Klausytis žemės,
Savo praeities...
O gal ir ateitis jisai?
2009
Pailsėt prisėdau-
Paglosčiau kietą šoną,
Surandėjusį ir grubų,
Ir šiurkštų nuo visų skriaudų,
Kurios tiek metų
Į jo kietą širdį įsiėdė,
Kad virto akmeniu
Kasdieną po kaklu...
Sunkus įauga
Į žemelę juodą,
Mažytis virsta
Žvirgždo grumsteliu,
O dar smulkesnis
Smėly pasilieka-
Jį pusto į akis
Vėjas nuožmus...
Bet gera jausti
Jo alsavimą lyg amžinybę,
Laikyti delnuose
Gyvybę, jau išdilusią seniai,
Sugerti šios akimirkos didybę,
Klausytis žemės,
Savo praeities...
O gal ir ateitis jisai?
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą