Sandrutei

Vaikystė pralėkė sapne -

Tyra, pilna pavasario švelnumo,

Kai vedė už rankos mama

Prie stalo ir pirmos komunijos.

Šventi saulėti vakarai

Ir vasara už nugaros,

Atbėga iš naktų vaizdai,-

Kaip balkšvas mėnuo

Žvaigždėms kelią rodo.

Rūtų vainikas ant galvos,

Jaunamartės puokštėje baltos rožės,

O prie vartelių

Laukianti ranka mamos,-

Ji visada į kelią veda...

Būk tik laiminga,

Nes nėra takelio atgalios

Į vis nubėgantį laiko upelį,
Amžiais srūvantį.

Tėvynė

Tegu dainuoja

Nemuno banga,

Iš jo vanduo patenka

Į sūriuosius vandenynus;

Jie atskiria žemes,

Bet juos sujungia žmonės,

Iš tolimų šalių atvykę.

Dainuoja širdys,

Kad pasaulyje taika,

Ištiestos rankos

Į savo gimtinę,

Kur alma upeliukai

Kaip viena styga,

Tik penklinėse skiriasi...

Pasaulis toks didingas,

Kai žmonės glaudžia prie savęs

Ir prie krūtinės

Dabar jau artimus, savus

Ir kviečiasi į Lietuvą,

Kur jų Tėvynė.

Išlydėjau

Pakyla paukščiai,

Skrenda nesiklausę,

Kada užauga jų sparnai,

Į tą, beribį, aukštį,

Kur neša juos sapnai...

Svajonės pildosi

Ir joms jau ankšta -

Gyvenimo žemi takai

Prie kojų prisiglaudžia

Ir seka vis į aukštį,

Nors žemėje gerai.

Danguje žvaigždės

Nesusikerta,

Bet kartais krenta

Ar nulekia toli,

Kur jau neužmatai...

Pakeliu naktį ranką,

Žinau, kad ten diena,

Kiti visai miškai...

Aš – eglė baltaplaukė,

Nors ji vis rengiasi žaliai...

Prie debesėlio prisitaikiau -

Oi, žiemą vasarą

Dabar jau taip gerai.

Marylove

Šiandien - mano diena,

Kas bus rytoj, neklauskit,

Skambės ir muzika,

Gražios legendos pabaiga,

Kai Odisėjas,

Į kitus kraštus išplaukęs,

Surado kelią atgalios.

Pro daugelį salų,

Pro daugelį tarpeklių plaukęs,

Sirenų nepaklausęs

Ir nugalėjęs negandas juodas

Parnešė strėlę

Iš Amūro rankų -

Ištikimybę sūnui

Motinos pirmos.

Šiandien - mano diena;

Aš Lietuvos papuošiu vardą,

Kad paminėtų šalys tolimos,

Uždėsiu tau rūtų vainiką

Kaip karūną ant galvos,-

Jis gintarą atstos.

Ačiū už ryžtą

Rūta Meilutytė – dukart Pasaulio čempionė

Brangiausi žodžiai -

Tėviškė, Tėvynė -

Aš ją turiu ir tu turi;

Vienus senovėje

Tik kraujo kovose apgynę,

Dabar laikai kiti.

Yra olimpiadų startai,

Yra pasaulio žmonių sutelktis,

Kai plaukia tarsi gulbė

Auksu apvainikuota šviesiaplaukė,

O kepuraitę puošia

Lietuviškų spalvų pynė -

Tai jai ir mums garbė.

Nelygios kovos,

Bet takai – tik startai,

Kur skamba visų šalių himnai:

Sveiki, sveiki, šlovė.

Dar vienas grybšnis

Ir viena sekundė,

Kur laimi tik stipriausieji.

Gyvenimo atspalviai

Rasakilos lape

Saulutė spindi,-

Jame visas dangus,

Jo mėlis atsispindi;

Piešiu ir žemę -

Ji įvairialypė,

Joje visi vaizdai,-

Kaip veidrodžio

Ar tylaus ežero paviršiuje.

Iš tiek spalvų lipdau

Gyvenimo pilnatvę,

Kurią kiekvienas

Mano draugas mato.

Esu prie žemės lyg skruzdė,

Pakylu taip dažnai į dangų

Kaip maža kregždė...

Viena šio aukščio

Nebūčiau pasiekusi,

Tik jūsų širdys

Skrydžiui kelia,

Atsiliepia.

Gyvenimo upelis

Gyvenimas - sraunus upelis,

Jis vietoje nestovi,

Tiktai pavasarį srovė sraunesnė,-

Dalijasi, šakojasi

Į daugelį mažesnių,

Jungiasi vanduo

Ir srūva pievomis...

Taip iš vienos versmės

Atsigeria dangus ir žemė,

Kol ji pagirdo

Ir pašaukia atgalios,
Į žemę - dangų.

Gyvenimas srovena,

Kol jo gyva tėkmė

Pavirsta nuostabiu gyvavimu

Net aplink visą žemę...

Šiandieną surinkau lašus,

Pakėliau sau prie veido

Ir nuprausiau skruostus,

Nes jie - mano gyvenimas,

Šalia - trys versmės.