Rytas su saule

Prašvito rytas.
Prabundu.
Apsižvalgau -
Balta pagalvė;
Prisimenu vėl naktį
Ir klausau,
Kaip tuksi man širdis
Ir prisipildo laimės.
Atsigeriu lyg gurkšnį
Lango šviesoje,
O saulės spinduly
Juk sutelpa
Ir visos žemės spalvos.
Dar ne diena,
Dar apkabink...
Mes esame drauge -
Tu-mano,
O aš-Tavo...
Jei atsibusime kada po vieną,
Tik nenusimink -
Saulutė švies pro langą.

Draugės Janinos Samauskienės dovana.

Gėlių gyvenimas

Nakties tamsa nepajėgi
Uždengti šydo ant širdies -
Ji dar greičiau vis tvinksi
Ir skuba, plakasi ritme
Kaip ir kiekvienas mirksnis.
Nuvyto vazoje seniai
Jau vasaros žiedai,
Tik rudenį dainuoja zylės -
Ant palangės supasi
Lyg žvakė mirksi...
Ir negaliu tikėti pabaiga;
Gyvenimas-ne mirksnis.
Išnešiu sausą puokštę
Į pusnyną žiemos vakare,
Tegu tenai ir pasakoja
Apie vasaros kaitras.
Sušildys baltas snaigeles
Į lašą kybantį pavirs jos.
Nebus nakties...
Visų gėlių gyvenimas -
Didysis metų virsmas.

Kiškutis

Naminiai gyvūnėliai
Turi savo šeimininką,
Kuris ir rūpinasi jais;
Gerai, jei šio širdis
Tyra, graži, kaip vaiko,
Ranka švelni labai.
Vieni juk laikomi
Tik dėl naudos,
Kiti, kad džiugintų
Ir patį žmogų -
Gal irgi reikia šilumos.
Švelnumo ieško,
Kurį pats globoja -
Tada abu vienodi...
Kai triušis jį pažįsta,
Jiems abiems drauge gerai.
Kitiems kojelėmis taip kerta -
Dunksi netgi grindys...
Kada gi būsime
Ne vieniši -
Visi draugai?

Meilės vaisius

Rytais atsikeliu anksti,
Žiūriu į saulę
Vis pro tą pačią liepą -
Auštai nutįsę debesys balti,
O jos viršūnė saulę
Apkabinusi dar laiko.
Kai pats vidurdienis,
Šešėliai jau trumpi -
Jaunystė vėjus vaiko;
Dabar gražus pavakarys,
Pabeldžia mėnuo į duris,
Atidarai ir bėgi jam į glėbį,
Nors ir nebe vaikas...
Mylėsiu saulę-ji žemai,
Kai vakaras prisiglaudė
Kaip kūdikis man prie širdies -
Tokia visų lemtis...
Su Tavimi išbūsiu
Net iki nakties -
Tada jau šviečia
Mūsų meilės vaisiai.

Gyvybės medis

Dar tiek mažai tegyvenau,
O jau galva nubalo.
Tiek daug neatradau
Prie bendro visų stalo.

Ir kiek jau daug, ir ne laiku
Vis pamiršau, nesupratau,
Koks trumpas šis gyvenimas.

Ėjau , į kalną dar lipau,
Skubėjau ant pirštų galų,
Kad tik suspėčiau pagaliau
Arčiau prie saulės tako.

Į vieną mintį tik įsikibau,-
Kaip storą medžio šaką...
Nejaugi nebėra to medžio?

Rudens saulutė

Saulės šviesa -
Tai mūsų rytdiena,
Svaigi svajonė.
Rudens gaisai
Ir atspindžiai -
Dar niekada nebuvo
Tiek spalvų
Prie mano sodžiaus
Rytais ir vakarais.
Diena užsiplieskė,
Nurimo vėjas,-
Lyg į dažus rankos paniro,
Kokias spalvas turėjau,
Taip ir nudažiau...
Gražiausią spalvą -
Tau dainą sudėjau,
Žiūrėjau ir tapiau,
Kad mano saulė
Kiltų iš po debesėlio
Kuo aukščiau.

Vestuvių metas

Rudens pradžia -
Piršlybų ir vestuvių metas;
Kaip gali nedrebėti man širdis,
Kai tavo akys kaip dangus,
Kuris prieš saulę švyti,
Nors ir užmerkti norisi akis...
Bijau, kad jis netyčia
Į beribę erdvę nenuvestų,
Paleistų ranką, taip jauku -
Dar vieną rudenį praleisiu
Po raudonuojančiu klevu...
Oi, neprašyk daugiau -
Sunoko jau šermukšniai,
Gudobelės tokios ryškios,-
Kaip tavo bučinys...
Ko reikia mums abiems
Už šitą rudenį labiau?