Saulėgrąža

Draugai

Kęstutis Tubis ir Tomas Baranauskas

Apie savus arba kaimynus

Kalbėti nepabosta,

Jeigu jų darbus,

Įpročius žinai,

Mes surišti ir viena juosta,

Su tulpių raštais pakrašty,

Atausti visų spalvų siūlais

Ir užmegzti keliais mazgais...

Mes – Lietuvos vaikai,

Į savo šaknis žiūrime,

Pataisom kreivai augantį dažnai,

Pro petį nusipjauname,

Bet liekam amžini draugai.

Janinos Baublienės foto

Ona Baliukienė Anykščių šventėje

Namų darbai

Ona Baliukienė

Ačiū Janinai už bendrą foto.
Anykščiai.

Iš menininkų parodos Anykščių koplyčioje

Prisėdau ant suolelio,

Aplink – namų langai,

Gal kažkas žiūri,

Žvirblius mato,

Balandžius prie savęs pripratinu

Nuo stalo trupiniais,

Šie jauniklius dar lesina…

Dar nesakysiu: „ Pavargau’’,

Kad saulė kepina, –

Sunku be jos

Matyti savo ateitį...

Varnėnai pakeitė spalvas

Ir daug juodesni tapo,

Blizga prieš saulę

Jų taškai,

Kaip mano raidės

Ant balto balto lapo.

Nuo Šeškinės

Atvažiuok ar ateiki,

Nuvesiu tave takeliu

Į stačią pakalnę,

Apeisim kalvas,

Nuo kurių matosi Vilnius,

Pro pušelių šakas

Šviečiasi Katedros bokštai

Ir laikrodžio dūžiai

Dar girdisi…

O per pačią jo širdį

Vingiuoja Neris,

Į jos vandenis pila

Savo sielą Šventoji,

Skuba Kauno pasveikinti,

Toliau teka abi

Viena kryptimi,

Tarsi suverstos vagos

Artojo.

Šventoji

Šventoji – mintyse,

Malda šventa,

Pakrantėse lelijos,

Ančių lizdai,

Vaikų balsai,

Gyvenimo svarstyklės…

Pakrypsta, tarsi du krantai,

Vėl išsiplatina per pievas,

Kai pakeli akis,

Tau dangus moja…

Tiek daug šventumo

Mūsų giesmėse,

Kaip upėje vandens,

Tyro ir gryno,

Gėlo…

Lašai į širdį

Sigutis Obelevičius ir Pajarskienė

Laimas Fergizas

Gimtinė – žmonės,

Namas – prie namo,

Langas – į langą,

Mūrytos, meninės pirkios,

Pažįstami veidai

Spindėte spindi…

Apkabini, kaip šeimos medį,

Prisimeni ir šulinį,

Įmerktą svirtį,

Varvančius lašus į širdį…

Saviems žmonės ir tėvynainiams

Skirtos visos mintys.

Gediminas ir Kęstutis

Namai

Tautvydas Kontrimavičius

Kur gyveni, ten – tik namai,

Gimtinė traukte traukia,

Seni takai užžėlė,

Bet vis dar laukia,

Tarsi kyšo ausys kiškio…

Namai – iš molio,

Pamatai – akmens,

Gyvatvorės per žiemą žalios,

Nusiskini tujos šakelę

Ir uostai iki valios…

Namai dar kvepia

Duona ir garstyčia,

Dūmu kamino,

Kuri ištraukia ašarą netyčia.

Namai – prie kelio,

Atsikeli ir nueini

Žaliuojančiomis pievomis,

Kur pririštas ganosi arklys,

Karvutės mykia.