Gubų žymės

Nesugrįžta vaikai

Tuo taku, kuriuo vedė motulė, -

Į bažnyčią, kai šaukė varpai,

Dabar kryžius ten stovi suklupęs,

Lietaus nupraustas,

Su pilka sermėga...

Nulingavo per lauką rugiai,

O jų vietoje – gubos,

Iškulti pėduose pasilikę grūdai

Sėja pamirštą garsą seniai,

Seno dalgio, trankios kuliamosios,

Lyg į tėvo įmintą čia pėdą...

Iškratau, pabarstau

Juos kiekvieną gelsvėjantį rudenį,

Per žiemą rišu kaspinais,

Lyg pražydusią obelį papuošiau,

Kad sugrįžtų trys broliai,

Tarsi mano vaikai,

Jų keliai išsiskyrė ties kryžkele

Vakarą vėlų,

Tik ne ten, kur tėvai pažymėjo.

Atsivejanti atmintis

Skaisčią dieną

Negali užsimerkti prieš saulę,

Pabandyk...

Jei uždengsi ranka,

Pro pirštus prasiskverbs spindulys

Ir nušvies...

Niūrios mintys – nelaimė,

Todėl bėgame,

Kad užsimirštume,

Kas nutiko,

Kai buvo naktis...

Buvo dienos neramios,

Kulkos švilpė

Pro pat mūs akis,

Degė svirnas ir namas,

Pasiliko pirtis...

Oi, nieko nelieka,

Kada šiandien ir ryt

Surambėja širdis...

Trumpai

Pasisveikinimas

Saulutės šypsena

Greitesnė ir už vėją

Pažadina ryte

Ir beskubėdama į skuostą pabučiavusi

Jau pas tave nubėgo...

Jauti, kaip šildo

Į dangų pasikėlusi,

O jis – toks mėlynas,

Kaip laimė tavo akyse,

Kada liečiu ranka...

Du debesėliai susikibo

Ir į vakarą nuėjo,

O mes – šalia,

Mums žemė – artima,

Sava...

Baltų vienybės diena

Nepažino net mūsų senoliai

Tikros vergovės,

O priespaudą iškentė

Tik baudžiauninkai tėvai,

Kai uždrausta kalba

Kalbėjo motinos

Ir supo lopšį

Niūniuodamos lietuviškai...

Mes – baltai,

Likę su Latvija prie jūros,

O Prūsija išnyko

Iš žemėlapio seniai,

Užrašytose dainose išgirstame

Ir jų kalbos

Vingrybes, įvairovę,

Pažįsta iš vietovių

Vienas kitas,

Kur gimei.

Tik neatimkime dabar išvykusiems

Lietuvos pilietybės,

Paliksime vergais,

Pasklidę viso pasaulio pakraščiais.

Laiko žymės danguje

Lig šiol gyvenome

Greitu ritmu,

Drugeliai šoko,

Gėlės skleidė žiedus, –

Atėjo laikas,

Kad pasakytume:

– Būk sveikas

Auksinis ruduo,

Praskridusi vasara paukščiu,

Šarmoms neprisitaikėme...

Vis lijo, lijo

Ir dar lis,

Liūtis užtvindė nenukirstą javą,

Bulviakasį suvėlino,

Lyg per anksti

Užmigdytą vaiką

Supa debesėlį vėjas...

Tik vienas judesys

Ir diena lyginasi su naktimi,

O, man ir tau

Taip dar nesimiega...

Neišsakyti žodžiai

Žodžiai, žodžiai,

Pakylėti lig dangaus,

Į ašarą padažius parašyti,

Vis tiek pavirsta pelenais,

Gėlė, kad ir nenuskinta,

Bet rudenį nužydi...

Ieškojau gėlojo vandens,

Kad sielos žaizdą

Praustų debesys ir gydytų,

Bet vis atsiveria dangus,

O mėnuo taip sarkastiškai

Ir šiandien nusišypso...

Nei aš, nei tu

Neradome šaltinio,

Kuris jėgų suteiktų,

O žodžiai pasilieka nerašyti...