Šios dienos aktualijos

Žmogaus kitaip
Netgi nepamatuosi -
Tai kas, kad sversi,
Ar kitaip...sieksnį pridėjęs
Gal į jį lygiuosiesi,
Užaugsi tik su juo
Gražiau, gal net aukštai.
Visur ir visada yra
Vos juntama liniuotė -
Geri ir gražūs jo darbai.
Tada tik pamatai,
Kada dažnai prireikia
Sėsti ir važiuoti,
Kur nevažiuoja traukiniai;
Kaimo keliai tokie vingiuoti
Ir be asfalto juk dažnai.
Visi darbai-žmogaus;
Jam vis nėra kada
Dienų skaičiuoti -
Jos lekia net šventadienį
Nespėjant su kitais.
O sakome, nėra darbų
Ir daug bedarbių Lietuvoj...

Gimimo valanda

Kai dygsta medis,
Jo dar nematau
Ir praeinu dažnai,
Ir kartais užminu -
Ir dar ne vieną.
Tiktai tada, kai išaugina
Jis žalius lapus,
Jau pamatau ir jo ,
Ir savo dieną...
Kiekvienas gimsta vis kitaip
Ir auga atskirai -
Pelėdai tinka mėnesiena,
Šikšnosparnis globoja,
Saugo naktį savo vaikelius,
Bet miega dieną.
Kokia trapi gimimo valanda,
Bet apšviesta- šventa
Ir mano pareiga -
Paglostyti ir saugoti
Kiekvieną.

Mirties akivaizdoje

Būna dienų,
Kurios nemato saulės;
Jinai aukštai aukštai
Virš mūsų, debesų,
Bet šviesa sklinda
Per visą pasaulį
Ir pas mane šviesu.
Yra ir negandų,
Kurios aptemdo saulę,
Kai dūmai kyla
Iš gaisraviečių karštų,-
Pakėliau tik ant delno
Vandens saują -
Jis byra, šaldo
Ir gaivina gerumu.
Būna ligų, kurios neklausia,
Kas tu, kokiu vardu;
Pasiimu ir tavo skausmą -
Lengviau abiems
Iškęst kartu.

Klevas ir gilė

Giliukas gulasi
Į patalą minkštutį;
Jis taip pritinka -
Kitaip ir nebūti.
Ir priglaudė tada
Ant samanų galvelę,
Žiūrėjo, kaip danguje
Vis plaukia, skrenda
Debesų plunksnelės.
Šiandien tenai praskrido
Baltosios gulbelės
Ir numetė jam po plunksnelę.
O kitą dieną atsibudęs
Pamatė šalia savęs
Klevo lengvą plunksną,-
Turės kaimynai sugyventi
O gal po daugel metų
Ir kartu pasenti?
Bet augant reikia
Daugiau vietos,
Negi šakas išskleidus
Reikės nugenėti?
Iš vieno kelmo kartais
Du medeliai auga -
Kitos rūšies, kitos genties,
Bet vienas kitą saugo.
Giliukas žiūri išsiviepęs,
Kaip klevas jau
Į dangų stiebiasi...
Jisai išsprogo paskutinis,
Bet užaugs medis -
Ne visai eilinis.

Metų grūdai

Pasiėmė į saują Metai
Dvylika grūdų,
Išėjo į laukus
Per kalnus ir miškus,
Nupurtė kovą baltą sniegą
Ir apžiūrėjo, kas išliko,
Žemėje dar miega.
O rudenį jų buvo
Šitiek daug-brendi
Per nupūstus lapus
Ir gilės, klevo sėklų plunksnos
Tartum kamuoliukai rieda;
Kaštono sėkla su mažu daigu
Taip žemę juodą gręžia,
Taip nori visi gimti,
Pasisėti, augti ir mylėti...
Aš visada pradėčiau švęsti
Tik pavasarį naujus metus,
O sausį grūdo nepasėsi.
Tada nuo pirmo grūdo
Ir pradėsiu.

Medžiai žydi

Yra dar medžių,
Kurie tik dabar pražydo -
Vieni jau antrąsyk:
Akacijos pasipuošė žiedais;
Kiti, ant kapinių sodinami,
Jau mirusius mums primena,
Kad reikės eiti pas juos greitai -
Vis takeliu siauru
Ir smėlio pėdsakais geltais...
Ruduo taip greitai
Medžių nemarina,-
Pirmiausia geltina rausvai lapus
Ir plėšia vėjas nuo šakų,
Sustingusio kamieno,
O žiemą susigūžę prastovės,
Bet vėl pavasarį nubus.
Dar pasidžiaugsime ir lapais,
Ir gražiu žiedu.

Kas už kiemo

Statau namelį,-
Gal ir Tu statai?-
Nuo pamatų, nuo sodo,
Nuo takelio į klėtelę,
Prieš ją darželis;
Paskui graži tvora
Nuo gyvulio -
Gali netyčia užbėgti.
Kasu ir šulinį,-
Vis kuo arčiau,-
Nuo slenksčio iki tvarto,
Kad būtų kiek lengviau
Visiems kieme gyventi.
Renku nuo ąžuolo giles -
Sodinsiu medį,
Kad laimė neitų kur šalia,
Turėčiau į ką atsiremti.
Iš pradžių ožką
Sau įsigijau,-
Kaimynas davė veltui.
Pradžia tokia.
O kaip toliau?
Reikia ir už tvoros
Dažniau išeiti...