Skiriu Gedulo ir atminimo Dienai

Visą rytą galiu saulės,
Debesų ilgėtis,
Visą dieną šiurpti
Vėjo pučiama,
Visą vakarą žvaigžde
Mirgėti, vėl užgesti,
Nes gerai žinau -
Aš jau balta, balta...
Ir atokaitoje, ir per lietų
Vis tiesiu į dangų
Virpančias šakas,
Kad tenai,
Kurių žemelėje nėra
Klausytų ir girdėtų:
-Mes dar su Jumis
Ir atmintis gyva.
Taip žemai nusilenkė šaka -
Pritardama.

Vakaro takelis

Takeliuose tamsiau,
Kai viršuje
Tik mėnesėlis brenda
Ir dairosi,
Ir šypsosi,
Kada maži vaikai
Jam rankele pamoja:
-Žiūrėk, mamyte,
Ar matai?
Per lapelius
Nubėga tarsi srovės -
Vėjelio dvelksmas
Vakarais.
Kokia gaiva,
Koks tyras aidas -
Išauga dvigubi sparnai.
Ten skrenda debesėlis,
Skrenda
Prie mūsų abiejų...
Matai?

Siūlai...

Ratelis sukasi
Ir švysčioja pakojis;
Koja basa,-
Jeigu vyžota,
Dar nepatogiau,
O žiemos vakarai
Lyg siūlas iš špūlės -
Vis į matuoklį...
Vyniojasi tarsi daina -
Skubri dažniau.
Nulenkiu koją
Ir nuimu matkelį -
Dainuoja staklėse toliau
Apie motušės sunkią dalią,
Bet mintys siekia
Daug toliau...

Oi, akys nemelavo,
Ką ir pati mačiau.
Dabar matau.

Dalgelis

Pageltusius stiebus
Dalgelis kerta;
Pavargusi ranka
Mosuoja iki vakaro žarų.
Ir gula, gula varpos
Ant dirvos,
Surištu kvapniu pėdu,
Bet ir sunkiu.
Atšimpa ašmenys -
Jos plakamos
Ir geležinis aidas
Sklinda per kaimą
Din din dan -
Vis plaktuku.
Pustyklė titnago
Arba akmens galanda,
Kad būtų kiek lengviau
Prie vasaros baigties darbų.
Kad tik nebūtų
Prie mūsų visų stalo
Alkanų vaikų...

Vasaros išdaigos

Oi, žydi liepos,
Žydi, žydi...
Ir daug ilgiau,
Negu maniau.
Vienos prie pamatų,
Kitos miške,
Tarsi nuklydusios
Nuo sodų ir kelių.
Visų geltoni
Ir kvapnūs žiedeliai,
Bet gal rūšis ne tą,
Jeigu pražysta
Vis kitu laiku?
Oi, vasara,
Ta vasara,
Visos tavo išdaigos
Gyvos, linksmos -
Gera man kartu...

Rudenėjant

Gimiau rugpjūtį -
Paskutiniuoju
Ramunėlės žiedu,
Gal smilgos stiebeliu nakty;
Dabar jau šitiek metų
Išeinu į lietų,
Jų lapelius raškau.
Kada nuskinsiu paskutinį,
Tikrai dar nežinau.
Geriau, kad būtų nepražydęs,
Kai tiek žiedų nuvyto.
Pagaliau, ar tai svarbu -
Vaikystė ir jaunystė
Atidavė dar su kaupu.
Kol dar turiu jėgų,
Apie tai net negalvoju -
Vis bėgu ir dairaus,
Kas šlama arba žydi
Man po kojomis,
Tiktai dienas labiau taupau.
Ramunės žiedą,
Dar nenuskabytą,
Tiesiu Tau.

Nesugiedota giesmė

Kad aš turėčiau
Skardų, tylų balsą,
Sielą išdainuočiau;
Pravirkdyčiau Tave,
Nuplaučiau ašara
Ir nuo savęs...
Kad aš turėčiau
Daug-ne vieną širdį,
Tau ją atiduočiau,
Kad patalpintum
Ir mane joje...
Kad aš turėčiau
Rankoje gitarą,
Tau paskambinčiau
Tylų sonetą -
Per kalnus nusidriektų
Jo švelni rauda
Ir prie kiekvieno
Ąžuolo sustotų,
Iš kur prasideda
Visa tautiečių giminė -
Ratų žymė.