Aguonėlės šokis

 

Apsivilko aguonėlė

Raudoną suknelę,

Užsidėjo skrybėlaitę

Iš juodo aksomo.

Užsimovė aguonėlė

Auksines kurpaites,

Siuvinėtas geltais siūlais,

Sagė – briliantų.

Laukė visą vasarėlę

Sau jaunystės valso, –

Muzikuoja žalias žiogas

Sparnais dainą trankią.

Kas šokdina aguonėlę?

Vėjas – jaunikaitis,

Šaltą žvarbų rudenėlį

Paskutinį valsą...

Dreba kaspinai raudoni,

Aguonėlei – karšta,

Suka vėjas, lyg pašėlęs,

Kulnais taktą trenkia.

Aprasojo aguonėlės

Raudoni veideliai,

Vėjelis nušluostė,

Padavė jai ranką.

Į saulutę pakylėjo

Prinokusią galvą, –

Neliūdėkit, aguonėle,

Pavasario lauksime.

Mindaugas

Padėka mokytojų dienai

 

Dėkoju mokytojams,

Kurie mane išmokė

Raides rašyti,

Sakyti padėkos žodžius…

Dėkoju mokytojams,

Kurie mano vaikus išmokė,

Kaip reikia gerti tėvelius,

Tėviškės kalnelius…

Dėkoju mokytojams,

Kurie vaikaičius moko,

Visko, ko išmokė mus,

Paantrint jų žodžius...

Dėkoju mokytojams,

Kurie šiandieną moko

Dorai gyventi,

Dalintis duonos trupiniu per pus…

Dėkoju mokytojams

Už muzikos garsus.

Ona Baliukienė

Keturstygė ukulelė

 

Muzika – sielos atradimas,

Gyvenimo palaima nuo širdies,

Kali akordai prikelia,

Lyg iš letargo miego,

Žaizdas užgydo, –

Jų turime gyvenime ne vieną

Dėl artimųjų netekties.

Neišsakytum žodžiais,

Kas gi neramina,

Kiek džiaugsmo būna

Po tamsios nakties,

Muzika giedą himną,

Atveria triumfo arkas,

Meilės paslaptis...

Muzika pamoko,

Kaip savyje atverti

Ir surast visas natas…

Kas dieną skambink sielos stygomis,

Kai atsilieps,

Girdėk, suprask.

Vieši močiutės linkėjimai draugams

 

Nors vieną medį

Pasodini kieme

Ir privilioji paukštį, –

Nurenka kenksmingus vabalus

Nuo naujo daigo,

Giesme pažadina

Pavasario jausmus

Ir man, ir tau –

Taip primena namus

Drugeliui kiekvienam…

Nors vieną gėlę

Palangėje pasėji

Ir privilioji bitę, kamanes, –

Dūzgia ir dirba

Visą dieną,

Prikviečia šeimininkei draugą

Į svečius…

Nors vieną žiedą

Nuskini priėjęs,

Pastatai ant stalo vazą,

Sklidiną vandens, –

Atsigeria ir gėlės,

Prisipildo kambarys ir meilės,

Kaip ir šią malonią dieną,

Linkėjimų gerų – sveikatos atsikėlus,

Laimės ir iš auksinio,

Vis pasikartojančio, rudens.

Ona Baliukienė

Mokytojo dienos – bendra šventė

 

Mokytojas visą laiką

Lieka jaunas, –

Vaikai – gyvenimo

Prasmė, nauja jėga,

Po vieną gėlę neša,

Sudeda į glėbį,

Pakvimpa klasė gėlėmis,

Veidus nutvilko šypsena.

Rugsėjis – šventė,

Gera spalį – šventė,

Mokytojas klasėje –

Motina ir tėvas,

Kaip ir šeimoje,

Draugas – patarėjas,

Žinių skrynelė atverta...

Suaugus su klase,

Visas gyvenimas pavirsta

Nuostabia gėle – švente.

Spindulėliai

 

Saulutę gėlės myli,

Per melsvą dangų šviesų

Sutinka palydėti.

Atsigręžia, kai leidžiasi

Už miško – į pavėsį,

Parausta horizontas,

Takelį jai nutiesęs...

Per ilgą tamsią naktį

Ji apsuka ratelį

Ir vėl kitapus šviečia,

Šildo šviesos akelėmis…

Skuba gėlė lankstytis,

Kol noksta jos vaikeliai,

Saulėgrąža – mažytė,

Betgi abi taip dera, –

Ant geltonos galvelės

Nušvitus spindi saulė.

Linas ir linelis

 

Linas – mėlynakis,

Rauna rudenėlį,

Paraugtas, ištrauktas

Ant dirvos klojėja.

Pakaitintas šiaudas,

Paskui ir išmintas,

Rudenėlį šaltą

Suneštas į svirną.

Dailiai sušukuotas,

Suverptas į siūlą,

Staklėmis nuaustas

Staltiese jau guli.

Skarelė – lininė,

Lino ir prijuostė,

Sesė ir motulė

Vaikščioja po gluosniais…

Darželio lineliai

Visom spalvom žydi,

Vainikėlius pina,

Sega prie kasyčių.

Spalis – linų mėnuo, –

Linai nužydėję,

Linelius siūbuoja

Rudenėlio vėjas.

Ona Baliukienė