Jums, mieli mano žmonės

Mes – anykštėnai,

Tos pačios girios ošė,

Tos pačios šaknys

Į gimtą žemę gijo,

Ta pačia šnekta

Mūsų tėvai kalbėjo,

Tie patys upeliukai

Į Šventąją tekėjo,

Prašnekino ir Nerį

Ir Nemunu į Baltiją nuėjo...

Dėkoju lietui,

Kad pripildė ąsotėlį

Ir tarsi ašara skalsesnė

Per veidą nutekėjo...

Atvėriau savo širdį,

Jums savo sielos vartus

Kelintą kartą per gyvenimą

Atvėriau.

Atsidūsėjimai

Ona Baliukienė

O dangau,

Kokia laimė kasmet mus aplanko,

Kokie visi gražūs,

Suaugę ąžuolai,

Prie jūsų šono – ąžuolėliai,

Girių medeliai

Su paukščių lizdais,

O su visais ir aš,

Eglė žalioji,

Apsnigtais plaukais...

O žeme,

Viską man davei,

Vagomis suvagotą raštą,

Upelių vingius

Su gervių pulkais,

Žuvėdrų klyksmą

Rudenį – pavasarį,

Berželį, su baltais parėdais,

Geltais auskarais...

Muzikantas

Paukšteliai čiulba,

Kad aplink visi girdėtų,

Net vanago nesibijo,

Kuris nagus išskėtęs...

Kam duotas balsas,

Tas turi ir čiulbėti,

O juolab muzikantas,

Kuriam ir instrumentas

Pažadėtas, -

Susituokei su muzika

Ir turi visus žavėti.

Vasaros kvapai

Mano plaukus šiaušia tik vėjas

Ir į lūpas bučiuoja karštai,

Mano rankas paglosto priėjusi

Tik banga ežerėlio švelniai...

Daug linkėjau ir man daug linkėjo,

Skendo puokštėse veidas linksmai,

Kas žadėjo, atsižadėjo, –

Pažadai – laikini kvepalai...

Dalinuosi

Dalinkimės viskuo, –

Gyvename ir mylime

Gėlės ir upelius,

Jų vandenėlį tyrą.

Globokime paukščius,

Kas mums giedotų vakarais,

Valytų upės vandenis,

Skelbtų pavasarį,

Iškukuotų ir metus,

Parodytų ir mums,

Kaip savo namus

Myli jie...

Ryto kelias

Kai turime vaikų,

Yra gyvenimo prasmė,

Netgi vaikaičiai padeda,

Neleidžia greit pasenti,

Jie – mūsų pamaina,

Pažadina rytais

Ir kelia...

Pėsčia einu į savo laimę,

O tu – greitesnis,

Skrendi, važiuoji traukiniais,

Matuoji ir kitaip žingsnius,

Tavo vaikai tau rodys

Ryto kelią...

Prie rožių

Prisiminiau žiemos speigus,

Jų vingrius raštus ant stiklų

Ir akinantį šerkšną,

Kur būna jie,

Žinau, žinai ir tu...

Bet dabar – gera, šilta,

Nulijo ir gaivinantis lietus,

Diena kitaip apvirto

Ir vėl dardėsiu į pakalnę

Su liepžiedžių aromatu...

Gyvenimas vis turi svertų,

Nebūna nuobodu,

Pražysta rožės prie paparčių

Ir laukiame svečių,

Kai švilpauja varnėnas,

Burkuoja vėl balandis...

Gyvenu.