Biržės

Užlipau ant kalno,

Apžvelgiau Neries vingį,

O prieš akis – laukai,

Nesuarti dirvonai,

Kuriuos matau net ir sapne...

Iki gimtinės – vienas žingsnis, –

Tokia tu Lietuva miela,

Kad bet kada gali,

Tarsi iš gyvybės šulinio,

Vandens pasisemti,

Pasėjus vasarojų

Pažymėti vis nauja birže...

Sudygsta meilės grūdas,

Keliasi želmuo

Ir širdyje.

Nauja diena

Jeigu neturiu savų,

Džiaugiuosi svetimu džiaugsmu,

Seku paskui svajonę,

Prisimenu ir pasakas,

Jos būna, kaip gyvenimas, visokios...

Pasiklysčiau laike,

Jei saulė neprimintų,

Kad jau išaušo

Dar viena dieną,

Jau reikia kopiant į kalnelį

Rankomis ir keliais atsispirti...

Svarbus kiekvienas takas,

Lyg nauja aušra,

Eini, klumpi, atsikeli.

Ramu širdy

Kaip gera pavasarį,

Paukščiai poruojasi,

Pasitiki vienas kitu,

Laukia vaikų,

Juos lesina, myluoja,

Kiek lieka laiko,

Džiaugiasi mišku...

Eini, kol neša kojos,

Kiekvieną lizdą apžiūri,

Taip šviesu akyse,

Kai nėra vėjo,

Tylu miške,

Ramu širdy...

Donelaičio pėdomis

Reikia drąsos, kad pagaliau

Įveiktume save ir baimę, –

Ji kaustė daugel metų

Nuo pat Mažvydo laikų,

Bet nešė knygnešiai ir iš anapus

Lietuvišką knygelę,

„Aušrą“, „Varpą“,

Kuris suskambo jau tikru garsu.

Būtų ištikęs Prūsijos likimas,

Jeigu būtų bijoję

Nepriklausomybę skelbti,

Patvirtinti aktu,

Ne vienas dingo karo dūmuose,

Miškai – kapai ir bunkeriai,

Kiek vyrų, sesių nekaltų,

O mintyse – Tėvynė,

Daug ir už baimę galingesnė,

Kurios laisvę mylime,

Nieko nebijome, kai esame kartu.

Buvau, budėjau

Sausio 13 šturme,

Kovo 11 sykiu.

Dabar pamerkiau baltą plunksną

Į baltą žiedą,

Rašau lietuvišku raštu.

Ką mylime

Sūnau mano mielas,

Nedaryk niekam nieko

Iš pareigos ir iš reikalo,

Mažam vabalui – saulės,

Reikia meilės ir laisvės

Net požemių sliekui...

Dukra mano,

Nekroviau tau kraičio,

Neturėjau tiek drobės,

Siūlų spalvotų audimui,

Turiu baltą takelį ant stalo,

Pamerksiu žibučių

Mūsų likimui...

Mama brangioji,

Priskinsiu, nunešiu žiedelių

Iš to margumyno

Ant aukšto kalnelio,

Lakštingala pagiedosiu,

Pajusim, ką mylime...

Motinos diena

Mama, Mamyte, Motina,

Daug žodžių – iš vienos tik raidės,

Kurie pasakomi iš meilės, –

Tu man – viena pasaulyje,

Kaip žemei – saulė,

Kuri apšviečia kelią

Debesėliui, paukščiui,vaikui...

Tu man davei gyvenimą,

Tau atiduodu savo džiaugsmą,

Mūsų vaikų bendrą laimę

Ir svajones, užgimusią palaimą –

Pirmą meilę...

Už nemigo naktis prie lopšio

Ir pirmus žingsnius,

Toliau – per visą žemę,

Net mintimis keliaujame...

Paimu tave už rankos,

Drauge nueisime saulės taku

Ir į gyvybės vandenis,

Motule mano žilagalve.

Laikrodukas

Įbridau į mišką

Tarp žalių pušų,

Stuksena genelis,

Daug paukščių gerų...

Pirma pamokėlė –

Viskas, kas gražu,

Kaip ir mokyklėlėje,

Net po pamokų...

Antrą dieną bėgu,

Gegutę girdžiu,

Kaip jinai kukuoja

Skardžiu balseliu...

Aš – tik laikrodukas

Ir tave keliu,

Kad ir visą dieną

Tau būtų smagu.