Kas yra laimė?

Kai slenka debesys,

Šešėliai driekiasi

Per visą žemę,

Horizonto platumas, aukštai,

Tada užgęsta akys,

Siekiame ir nepasiekiame

Savo svajonę vejamės veltui...

Kai mes laimingi,

Saulė skaisčiau šviečia,

Gražiau žaliuoja pievos,

Gelsta miško pakraščiai,

Balčiau pražysta ievos,

Lakštingala užgieda vakarais...

O kas ta laimė?

Klausiame dažnai.

Būkite laimingi

Pavasaris žydi

Baltos ievos puokštėje,

Kylant vieversėliui

Nuo raudono grumsto

Pražysta purienos,

Geltonuoja pievos,

Prie upelio linksta

Ilgakasis gluosnis...

Kaip aplinkui žalia

Visą vasarėlę,

Kol viskas nužydi,

Netgi ramunėlės...

Klevo lapas pirmas

Rudenį sutinka,

Ne veltui šis medis

Atrodo kilmingas,

Kai sulos ąsotis

Pavasarį girdo,

Skelbia rudens tostą:

„Būkite laimingi!“

Ant raudono lapo

Juodi taškai lieka,

Jo padėkos žodžio

Niekaip neištrinsi...

Angelų sargų dienai

Saulė pakyla

Ir sujuda paukščiai;

Baltosios gulbės skrenda,

Kaip dangaus angelai,

Apsukusios ratu

Melsvąjį plotą,

Vėl leidžiasi į vandenį, žemai...

Pasaulis įvairus,

Kokie mes patys,

Tokie mūsų vaikai.

Tik paklausyk, ką ir šį rytą

Varnėnas man pasakė:

Gyvenkime su saule

Ir gražiai, linksmai,

Kad vėtros neužgautų,

Ir tiestųsi laisvi sparnai,

Tegu mus saugo žemės angelai...

Pūkas

Žmogaus gyvybė – pienės pūkas;

Kabinasi į žemę šaknimis,

O rankos saulę siekia,

Dangų mato šviesų,

O vėjas nupučia galvelę

Per pievas į visas šalis.

Į dirvą nusileidžia

Mažas parašiutas,

Įsikabina kojomis

Bet lieka gležnas pūkas,

Į dangų kreipiantis akis.

Gyvybės parašiutas

Kas dieną skleidžiasi gajus.

Kelio pakraštyje

Prie kelio tik berželiai

Jaučiasi laimingi,

Daugiau erdvės,

Nei žaliame miške

Arba prie balos,

Kuri liula, smirdi,

Kada nukrenta lapai

Ir graužia net šaknis

Juoda dumblo galia...

Kelias vingiuoja, o su juo bėga

Ir liepos – kvapnios, žalios –

Kitame pakraštyje,

Kiek vaikščiota, išvaikščiota miškais,

Bet nemačiau jaunutės,

Kuri prie beržo prisiglaustų

Ir skęstų šakos

Vandenų dugne drauge.

Oi, dar berželis laukia

Ir miške:

– Aš – čia...

Tėvų parama

Sunku vienam, be motinos,

Net ir be tėvo,

Niūri rudens delčia...

Gražus ruduo

Gyvenimas – ratelio verpstė,

Ji sukasi, kiek pamini,

Jėgų suteikia žemė,

Visas pasaulis – tik su tavimi...

Pasėjau, laukiau, kada išdygs,

Paskui ravėjau, piktžoles vis naikinau,

Kad būtų daug erdvės širdy.

Prabėgo vasara su žalia kauke,

Kvepėjo sodžius, net vanduo,

Taurės ieškojau, iš kurios galėčiau

Vis kas dieną gerti

Ir pagaliau palaistė

Juodą žemę debesėlis baltas;

Dabar – gražus ruduo,

Kaip mūsų, abiejų...