Duonos kaina

Nelauk, kad kas paduotų

Duonos riekę,-

Jinai ateina per rankas,

Kas sėjo, prižiūrėjo,

Paskui kirto, riekė

Ir bėgo ta pačia vaga

Iki pavasario arimų

Vieversį šaukdama...

Tik neprašyk jos veltui,-

Niekas veltui ir neduota -

Jinai sūri, su prakaito srove,

Per visą delną

Teka kaip upelis

Kraujosrūvų vaga rausva.

Už viską užmokėta,

Kas pirkta ir parduota,-

Rudens tokia branda,

Kad paimi į ranką

Duoną juodą,

O akyse - jinai balta balta...

Kartų pareiga

Išėjusius išlydi,

Nuveža, pamiršta,

Niekas negrįžta

Prie savo stalų,

Aplink apsėda giminės,

Savi, kol jų varduose lieka

Iš praeities kokia žymė...

Pakelės beržas,

Klevas arba liepa,

Kai kur miške ir drebulė,

Kuri ir skundžiasi

Palikusi viena,-

Taip sutrūnija net šerdis...

Kas dabar gimsta,

Ilgiau pasilieka -

Šlama pušynai,

Kėkštas gliaudo ir pasėja

Po visas šalis

Po vieną grūdą

Ir dygsta amžina giesmė...

Iš miško gilumos garsai atėję

Vis džiugina ir primena:

Savo grūdą pasėk.

Ar jau pasėjai?

Atsiliepk.

Valstybės dienai

Tėvyne mano,

Tu - ąžuolas prie kelio,

Prie tėvų sodybos,

Po Mindaugo karūna

Europos vidury,

Su tautiniais drabužiais,

Šiaudine skrybėle,

Mediniu kryžiumi

Prie kryžkelės, trobelės,

Gėlių puokšte prie pamatų,

Mažu vaiku ant tėvų rankų,

Kuriam reikės naujų kelių...

Kai viską į dainas įpinsiu,

Manysiu, kad esu

Su tavimi, Tėvyne,

Aukštai iškėlusi rankas

Į skaisčią saulę,

Bite parskridusi

Iš liepų žydinčių,

Medumi kvepiančių namų.

Gintarinei saulei

Skaisčioji ryto saule,

Ačiū tau šiandieną,

Kad turėsiu ko ilgėtis,

Kai ateis vakaras

Ir ims rasa

Kaip ašara riedėti,

Turėsiu danguje mažytį debesėlį,

O virš galvos gėlėtą skėtį,-

Aš - drebulė maža,

Manęs nereikia guosti,

Tik vėjo palinkėti...

Toks dieną mėlynas dangus,-

Kaip ežero banga pakyla

Ir jame dvi akys šviečia...

Dabar turėsiu kam kas vakarą

Labos nakties linkėti.

Saulute tu šilta,

Dabar ir tu žinai,-

Kaip gera mylimo ilgėtis.

Vaikystės kalnas

Kol saulė teka,

Su ja pasikeliu,

Pasižiūriu į dangų -

Čia pat paukštelis

Kyla su giesme,

Į širdį garsą pasigaunu

Ir suokiame abu,

Aukštai aukštai keliaujame...

Gimtinę dar nešuosi prie savęs,

Kur maža augau:

Sruveno versmės

Ir girdė išlinkusią,

Kaip arklio nugarą Sidabrinę,

Aukščiausią kaimo kalvą.

Nuo jos dangus -

Toks mėlynas ir jaunas -

Čia visada prinoksta

Raudonieji dobilai,-

Tarsi bernelio skruostai,-

Lenkiasi į saulę.

Išdžiūsta vasarą maži upeliai,

Bet pasilieka šaltos, gaivios versmės,

Iš jų geriu gyvybės vandenį,

Pasemdama į saują.

Oi, prieš akis

Sumirga kregždė

Ir nukerpa skiautelę

Mėlyno dangaus

Ir į akis nuleidžia -

Taip visos spalvos susimaišo,

Tiktai tave matau,-

Kaip save veidrodyje.

Gyvenimas

                                                              Skiriu Gintarei Jurgelaitytei                        

Gyvenimas - ilga knyga,-

Nuo pirmojo atodūsio

Per visą ilgą kelią,

Kuris metus skaičiuoja,

Sekundėmis išskirsto,-

Kaip mažais laipteliais.

Lipi į dangų pamažu,

Kur skaisti saulė teka,

Kad tik su ja greta

Apskristum ir pasaulį,

Pajustum ir suprastum,

Kas gi taip gera žemėje...

Yra aklaviečių,

Gilių tarpeklių,

Ko neapšviečia saulė,

Bet ji yra,

Žinau, tikrai yra,

Dar mano knygoje,

Gyvenime.

Angelas

Kaip gimsta angelai?

Kokia žmogaus valia

Prikelti juos iš nebūties,

Išėjusius dėl netekties,

Kai motinos vaikų nemato

Pro savo langą,

Tik debesėlio pakraštį

Saulutės spindulys

Apšvietęs slepiasi,

Nusisuka į vakarą,

Tada dangus aukštai

Šventove tampa,

Tyla ir giesmės

Protarpiais dar lanko,

Kitaip žmogus pamirštų,

Kasgi tas angelas,

Kuris prisikelia kas dieną

Ir amžiną ramybę saugo.

Taip reikia sielai

Didingos erdvės,

Kad angelu pavirtęs

Sugrįžtumei į žemę.