Pasaulio langas

Atverk širdies kertelę

Į pasaulio vieną langą;

Ten žiūri, laukia gal visi,

Kada sakysim :“Labas“

Vis kiekvienam - praeinančiam

Užeinančiam, išeinančiam,

Tik neužsklęsk savyje...

Yra į ką mums atsiremti -

Žemės palangė jau tokia plati,

Kad galim eiti, eiti, eiti

Ir nešti saulės kraitį

Ant krūtinės ir širdy.

Gyvybės vandenys išsenka,

Tik man, tik tau,

Bet ne visiems...

Girdi?

Čiurlena, teška vis krioklys -

Dainuoja choras, vienas balsas

Į žingsnių aidą

Melodija visų kraštų

Tą patį žodį:“Mama“,

„Ačiū“už gyvenimą,

Už tai, kad jį turi.

Skiriu Ernesto Fragoso-linkėjimai iš Lietuvos

Tu taip toli,

Mielasis Drauge,-

Lyg sėdime kartu visi;

Kažkur dainuoja,

Skamba muzika širdy...

Gyvenimo gaida švelni -

Pietų kraštai šilti.

Nejaugi mes gyvename

Jau pasakos pily,

Kur renkasi princesė

Sau jaunikį gražų,

Protingą- kaip pasaulis,

Turtingą, kaip medelį,

Kuris net žiemos nemato,-

Jo lapai vis žali, žali...

Štai einame jau susikibę,

Apjuosim žemę rankomis,

Įsuksim saulės apskritimą

Ir mėnulio lanką,

Visus pasveikinsim:

-Su Naujųjų Metų viltimi!

Šalta

Ir kur tos snaigės

Šįmet pasidėjo?

Ir debesų mažai,

Nėra ir vėjo;

Saulutės jau mažai

Ir žemei šalta,

Medelių kojos nuogos,

Ledo dar nėra -

Žuvytėms šalta.

Akmens galvelė

Dar visai plika,

Širdy sustingęs balsas,

Neprakalba nė kėkštas,-

Kaip tylu miške,-

Pušelėms labai šalta.

Jei greitai neužsnigs,

Mėlynių, pataisų žiedai

Nebežinos ir laiko -

Netyčia ims ir išsiskleis...

Kuo gydysim pilvuką,

Savo žaizdą?

Žaliuoja prie kelmų,

Taip atvirai,

Žibučių lapai ir paparčiai.

Snigti laikas.

Paskubinsiu šaltuką,-

Nesloguoja-sveikas.

Trumpai

Žodžio reikšmė

Susitikimai po Naujųjų

Ir iki pat Trijų Karalių

Būna lemtingi, išmintingi;

Linkime visiems gerumo,

Švelnios atidos,

Dabar tik žmonės išsipasakoja,

Kas džiugina ir slegia juos.

Vieni kitus ir pavaišina,

Kas liko:pyragėliu

Ar dar kažkuo...

Geriausia, ką turiu –
Tai geras žodis,

Nors nesame net giminės,

Bet juk iš to paties gyvenimo,

Iš to paties likimo,-

Susipina keliai žmonių...

Visiems sveikatos

Ir žinių linkiu.

Kalneliai

Kiekvienas žemės kauburys

Kažkam-jau kalnas,-

Vieni maži maži

Per mūsų žemę eina.

Kitus ir vėjas pučia,

Po aukštuosius gainioja...

Tik debesys laisvi,

Jie kyla, nusileidžia,

Kas juos atskirs ir pasakys,

Kieno keliai teisingi

Arba labiau svarbūs -

Jie dangų skrodžia.

Gal vienas mūsų -

Šaunus pėdsekys,

Kitas- varovas.

Dar vienas kelią nusakys

Ranka pamodamas.

Mano kalneliai- net keli,

Einu nieko nebodama;

Pasodinau medelių čia

Ne vieną ir ne tris,

Tik sūnūs trys,-

Kaip sakmėse-visi vienodi.

Naujųjų spindulys